Kryžiai buvo statomi ne tik kaimo kapinaitėse, senkapiuose, bet ir ne vienoje sodyboje, pakelėje į jas.
Kaimas retėti, nykti pradėjo pokario metais, vykdant trėmimus ir kolektyvizaciją, vėliau - industrializuojant Lietuvą. Šis procesas buvo spartinamas, melioruojant užpelkėjusius kaimo laukus, nukeliant sodybas iš vienkiemių į kolūkines gyvenvietes. Sovietinė okupacinė valdžia įvairiomis subtiliomis priemonėmis stengėsi šalinti krikščionybės simbolius kryžius, neleido naujų statyti. Tačiau žmonės jų neišsižadėjo – juos saugojo, globojo.
Vienas iš būdų išsaugoti šiuos kryžius, ar bent atminimą apie juos, yra užrašant jų istorijas ant popieriaus.
Štai šį kraštotyros darbą „Jedžiotų kaimo kryžiai“ 2007 m. sumanė, organizavo, informaciją teikė ir materialiai rėmė Vaclovas Mitkus, gimęs 1942 m. Jedžiotų kaime, ten ir gyvenantis. Paveikslavo, tekstą suguldė, maketavo Juozas Vyšniauskas, gimęs 1944 m. Klauseikių kaime, gyvenantis Skuode. Įrišti keturi egzemplioriai: du V. Mitkui, vienas Skuodo muziejui, vienas J. Vyšniauskui, na o su elektroniniu variantu galite susipažinti čia...