Klauseikiai ir Jedžiotai

Kryžiai buvo statomi ne tik kaimo kapinaitėse, senkapiuose, bet ir ne vienoje sodyboje, pakelėje į jas.

Kaimas retėti, nykti pradėjo pokario metais, vykdant trėmimus ir kolektyvizaciją, vėliau - industrializuojant Lietuvą. Šis procesas buvo spartinamas, melioruojant užpelkėjusius kaimo laukus, nukeliant sodybas iš vienkiemių į kolūkines gyvenvietes. Sovietinė okupacinė valdžia įvairiomis subtiliomis priemonėmis stengėsi šalinti krikščionybės simbolius kryžius, neleido naujų statyti. Tačiau žmonės jų neišsižadėjo – juos saugojo, globojo.

Vienas iš būdų išsaugoti šiuos kryžius, ar bent atminimą apie juos, yra užrašant jų istorijas ant popieriaus.

Štai šį kraštotyros darbą „Jedžiotų kaimo kryžiai“ 2007 m. sumanė, organizavo, informaciją teikė ir materialiai rėmė Vaclovas Mitkus, gimęs 1942 m. Jedžiotų kaime, ten ir gyvenantis. Paveikslavo, tekstą suguldė, maketavo Juozas Vyšniauskas, gimęs 1944 m. Klauseikių kaime, gyvenantis Skuode. Įrišti keturi egzemplioriai: du V. Mitkui, vienas Skuodo muziejui, vienas J. Vyšniauskui, na o su elektroniniu variantu galite susipažinti čia...

Klauseikiškis Leonas Kuokštis, gimęs 1920 metų vėlyvą rudenį, jaunystėje aktyviai domėjosi politika bei tuo metu okupuotos Lietuvos valstybės likimu. Dėl to sumokėjo ne tik savo, bet ir savo draugo Kazio Veitos, gyvenusio gretimais esančiame Gėsalų kaime, gyvybėmis....

Kiek teko įsitikinti, žinios apie Leono Kuokščio likimą buvo labiausiai apgaubtos mitais ir pasakojimais. Anot kai kurių pasakojimų, kažkurioj gegužinėj jam uždainavus dainas apie laisvą Lietuvą buvo suimtas ir nukankintas myriop. Pasak kitų šaltinių, buvo sušaudytas Rainiuose (1941 m. Telšių rajono Rainių miestelyje buvo žiauriai nukankinti 73 intelektualai, arba anot komunistų – „liaudies priešai“), kiti pasakojo, kad lygtais Šiaulių kalėjime jam buvo išpjautas liežuvis ir nužudytas, dar kiti šaltiniai spėjo, jog buvo įkalintas ir galop nužudytas Pravieniškėse