Spausdinti

Trečioji Rusijos okupacija Lietuvoje

1944 metų spalio mėnesio 4 dieną pasirodė jedžiotų kaime pirmieji Raudonosios armijos kariai – frontininkai, jie ėjo nesustodami. Eidami kariai viską, ką tik rado, vogė. Po kiek laiko prasidėjo šaukimas į Raudonąją armiją. Gavę šaukimus išėjo jedžiotiškiai: Kazys Kukys, Edvardas Rukys, Petras Paulauskas, Viktoras Čepys, Bronius Vičiulis. Kiti kaimo vyrai neatsiliepė į šaukimus.

Pasirodė apylinkėje čekistai. Prasidėjo nepaklusniųjų gaudymas ir areštai. Buvo gaudomi likusieji vyrai: Justinas Bušma, D. Šimkus, Mateušas Jackus, Juozas Paulauskas, Vytautas Noreika ir Ignas Pocius. Dar dalis vyrų turėjo atleidimus nuo karinės tarnybos. 1944-1945 metai

Jadžiotiškių namai buvo užimti kariniams reikalams: ligoninė buvo pas Edvardą Skutulą, skalbyklos, veterinarijos punktas, butai veterinarijos gydytojams ir batsiuviams buvo pas Juozapą Mitkų. Pas Bronislavą Vaitkų į pirtį atvarydavo belaisvius vokiečius. Juos išprausdavo ir siųsdavo tolyn į Rusiją. Žmonių gydytojai gyveno pas Adomą Butkų. Pas Liudviką Šimkų buvo vokiečių lageris ir duonos kepykla.

Vienus jedžiotiškius varė dirbti prie aerodromo statybos Šarkėje, o kitus (ūkininkus) varė su arkliais į Latviją prie Vainiaudos miestelio vežti šovinius, akmenis, sužeistuosius.

Pafrontės žmonių gyvenimą labai sunkino kareivių vykdomos vagystės. Vogė gyvulius iš ganyklų, nusileisdavo lėktuvai vadinami “ kukuruzninkais“, įsikeldavo avis ir nuskrisdavo. Vogė kiaules ir karves iš tvartų.

Žmonės kaip galėdami kovojo su vagystėmis. Jeigu pas kurį žmogų vagys pradėdavo darbuotis, tai šeimos nariai pradėdavo rėkti, daužyti keptuvėmis, skardomis. Tai išgirdę kaimynai darydavo tą patį, ir kartais pasisekdavo pravyti vagis.

Įžūliausios vagystės prasidėjo tada, kai karas buvo pasibaigęs, bet dar dalis armijos dalių (gurguolių) buvo likę kaime. Kareiviai ėmė tiesiog plėšikauti. Rusų kareiviai įsiverždavo į namus naktį.

Kaimo jaunimas suprato, kad paprastu triukšmu nuo vagių (kareivių) nesugebės atsikratyti ir pradėjo rinkti tam reikalui ginklus. Pradėjo jaunimas naktimis budėti ir pagąsdinimu: atvažiuojančius vagis pasitikdavo šūviais. Pasirodė, kad ši priemonė buvo efektyvi.

Pasirodė apylinkėje čekistai. Prasidėjo nepaklusniųjų gaudymas ir areštai. Buvo gaudomi vengusieji karinės tarnybos vyrai: Justinas Bušma, Antanas Šimkus, Mateušas Jackus, Juozas Paulauskas, Vytautas Noreika IR Ignas Pocius. Dalis vyrų turėjo atleidimus nuo karinės tarnybos. Sugauti vyrai buvo siunčiami į specialius dalinius Vetrine (baltarusijoje). Ten buvo sunkus rėžimas, ypatingai prastas maistas ir blogas saugumiečių elgesys su kareiviais. Vetrine nuo bado mirė Antanas Šimkus. Be to, po karo negrįžo Adomas Rukys, Kazimieras Gritkus ir Stanislovas Vičiulis.

Saugumiečiai propagavo stoti į liaudies gynėjų eiles. Jie žadėjo mokėti algą ir užskaityti karinę tarnybą. Iš jedžiotų kaimo gyventojų nei vienas nenuėjo į liaudies gynėjus, o iš kaimyninio kaimo knežės, kur gyveno rusų tautybės žmonės, pasipylė kaip iš kibiro. Tai Ramančikai, Pauliukai, Petkevičiai, Kuzmickai – Pauliukas Serioža, kuris vėliau buvo pramintas skurlupiu, nes jis suimtus žmones labai žiauriai mušė.

Tarybinė valdžia uždėjo labai dideles prievoles ir mokesčius už žemę. Tai labai alino ūkius ir žmonių gyvenimas darėsi vis sunkesnis.

Keliai buvo taip išmalti,kad tiesiog buvo neįmanoma pravažiuoti.

 


Autorė: A. Vaitkutė – Gudynienė, Jedžiotai: kaimo istorija/- Vaišvydava, 1996

 

Komentarai  

 
0 #2 Administratorius 2013-01-30 20:37
ačiū už pastebėjimą! Jau pataisyta.
Pranešk apie netinkamą komentarą
 
 
0 #1 joana 2013-01-30 20:28
Yra viena neteisinga pavarde, is pradziu nesusigaudziau kas cia - ne Kazys Rukys, bet Kazys Kukys
Pranešk apie netinkamą komentarą
 

Paieška