Spausdinti

Jedžiotai Lietuvos Respublikos metais

Tarpukaryje Jedžiotai priklausė Mažeikių apskrities Ylakių valsčiui Klauseikių seniūnijai. Didesnė dalis Jedžiotų kaimo gyventojų priklausė Truikinų parapijai. Tik keli kiemai: Pranciškaus Čepio, Adomo Butkaus, Kazimiero Kalniausko, Gerulskio, Malakausko priklausė Ylakių parapijai.

XX amžiaus pradžioje Jedžiotų kaimo žemėvalda baigėsi formuotis. Kaimas buvo sodos tipo. Didžioji dalis Jedžiotų kaimo gyventojų nesutilpo savo žemėje, ji ėjo rėžiais. Buvo ilgieji ir skersieji rėžiai. Ilgieji rėžiai prasidėdavo nuo kelio Klauseikiai – Jedžiotai ir eidavo iki Šarkės kaimo. Skersieji rėžiai tęsėsi nuo kelio Skuodas – Ylakiai link Knežės kaimo.

1934 metai Jedžiotų kaimo gyventojams buvo labai svarbūs. Į kaimą atvažiavo matininkas Steponas Bartkus. Tai sukėlė didelį kaimo žmonių susirūpinimą. Ką iškels, ką paliks? Keltis į vienkiemius sunku, nes reikėjo perstatyti visus trobesius. Prieš matininką iš sodo išsikėlė jedžiotiškis Leonas Čeporius. Jis brangiai pardavė žemę Jedžiotuose ir nusipirko žymiai didesnį sklypą Gintalaičiuose. Pasistatė gražius namus.

Matininkas į kaimo gyvenimą atnešė tam tikrų naujovių. Viena iš tokių, tai,kad buvo suorganizavęs ekskursiją į jūros šventę Klaipėdoje.Daugiausia važiavo Jedžiotų sodos ūkininkai su savo žmonomis.

Matininkas savo darbą baigė tais pačiais metais. Vėliau atvažiavo žemės rūšiuotojai.

Po žemės reformos susidarė palankesnės sąlygos ūkininkavimui. Žmonės stengėsi išauginti daugiau gyvulių mėsai, pradėjo daugiau laikyti produktyvių karvių. Padidėjo linų žemės plotai.

Kaimo vaikai mokėsidaraktorinėse mokyklose. Tokia mokykla apie 1914 metais veikė pas Albiną Paulauską. Ten mokėsi Paulauskų vaikai. Be to, ateidavo Imbrauskaitė Julijona, Dvarionas Pranas, Bušma Antanas, Bušmaitė Izabelė ir kt. Jedžiotiškiai: Raštikis Klemensas, Pranciškus Čepys lankė analogišką mokyklą pas Kuzmicką Knežėje. Buvo mokama ir caro įsteigtose rusiškose mokyklose. Viena iš tokių buvo Kaukolikuose. Ją lankė sekantys jedžiotiškiai: Petras Buta, Pranciškus Čepys, Adomas Škimelis, Antanas Čepys, Klemensas Raštikis ir Marcelė Raštikytė.

Jedžiotų pradinė mokykla pradėjo veikti 1920 metais Antano Čepio troboje. Mokyklos vedėja dirbti buvo paskirta Marcelė Raštikytė. Čia ji dirbo du metus.

1924 metais mokykla buvo perkelta pas Liudviką Šimkų, o į ją dirbti buvo paskirta mokytoja Klovaitė. Ji šioje mokykloje išdirbo 5 metus.

1929 metais į mokyklą atsikėlė dirbti mokytojas Kontrauskas. Artimai bendravo su mokinių tėvais. Mokykloje vykdavo įvairių organizacijų vakarai. Jų metu buvo skaitomos agronomijos, elgesio – kultūros klausimais paskaitos.

Dirbant mokytojui Kontrauskui 1929 metais pirmoje klasėje buvo 13, o visoje mokykloje 36 mokiniai.

Nuo 1932 metų pradėjo Jedžiotuose dirbti mokytojas Antanas Zališauskas. Jam dirbant buvo pakeistas mokyklos pavadininmas. Jedžiotų pradinė mokykla prisijungė prie Gonaičių mokyklos ir abi pavadino Gonaičių vardu, nors jos vedėjas ir Jedžiotuose dirbo.

Mokytojas Antanas Zališauskas gimė 1894 metais. Antanas baigė Aleksandrijos trijų skyrių rusišką mokyklą, o vėliau Skuodo septynių skyrių aukštesniąją pradinių klasių mokyklą. Tarnaudamas carinėje armijoje baigė Petrogrado medicinos felšerių mokyklą.

1944 metų gruodžio mėnesį buvo areštuotas, nes priklausė šaulių organizacijai. Suėmė jį tik vienas atsiųstas saugumietis. Išvežė į Skuodą, o iš ten į Šiaulių kalėjimą. Jį nuteisė pusantrų metų kalėti. Iš Šiaulių kalėjimo buvo išvežtas į miško darbus Karelijoje. Vėliau dirbo felčeriu.

1946 metais grįžo iš tremties. 1949 metais paskyrė Aleksandrijos progimnazijos direktoriumi.


Autorė: A. Vaitkutė – Gudynienė, Jedžiotai: kaimo istorija/- Vaišvydava, 1996

Paieška