Šiame skyrelyje talpinami aprašymai apie tuos žmones, kurie kilę iš Klauseikių ir Jedžiotų kaimų bei savo darbais, kūryba ar kitokiais būdais prisidėjo/prisideda prie savo gimtųjų kaimų garsinimo, plėtojimo ir pan.

Jeigu turite įdomios medžiagos apie Klauseikių ir Jedžiotų kaimus bei jų gyventojus ir norėtumėte ja pasidalinti, rašykite šiuo adresu:

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Spausdinti

Skaityti daugiau...Vytautas VičiulisRestauratorius ir tautodailininkas Vytautas Vičiulis, kilęs iš Jedžiotų kaimo, susidegino 1989-ųjų naktį iš kovo 2-osios į trečiąją, tuomet Lenino vardu vadintoje Atgimimo aikštėje prie Lenino paminklo. Dar šeimai nesužinojus apie tragišką įvykį, suskubta išvalyti gyvo liepsnojančio fakelo paliktus pelenus, o dienraščiuose pasirodžiusiose žinutėse užsiminta apie „nenustatyto asmens“ bandymą susideginti priešais Muzikinį teatrą. Vytautas nepaliko testamento nei atsisveikinimo laiško, kaip jo pirmtakas Romas Kalanta, susideginęs Kaune, Laisvės alėjoje ir spėjęs sušukti: „Už Lietuvos laisvę!“ Tomis dienomis Lietuva stovėjo per žingsnį nuo nepriklausomybės ir „savarankiškumo“ TSRS sudėtyje. Tarp laisvės ir pagražintos vergijos.

Spausdinti

Skaityti daugiau...Juozas VyšniauskasJuozas Vyšniauskas (g. 1944 m. balandžio 13 d. Klauseikiuose, Skuodo valsčius) – Lietuvos žurnalistas, redaktorius, dailininkas medžio drožėjas, keramikas.

Biografija

1968 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1978 m. – žurnalistiką Vilniaus universitete.

Nuo 1968 m. mokytojavo. Spaudoje dirba nuo 1974 m. 1991–1996 m. Skuodo rajono laikraščio Mūsų žodis“ vyriausias redaktorius. Bendradarbiauja žurnale „Žemaičių žemė“. Daugiausia rašo kultūros gyvenimo, kraštotyros temomis.

1992 m. vienas Skuodo muziejaus steigėjų. Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Tautodailininkų sąjungos narys.

Spausdinti

Skaityti daugiau...Juozo Vyšniausko (1868 – 1936) menai, kūryba ir drožybaKlauseikiškis Juozas Vyšniauskas, gimęs 1868 m. rugsėjo 5 d. ir būdamas šeimoje pats mažiausias, paūgėjęs dirbo įvairius darbus, bernavo. Su meistru ėjo statydamas trobas. Net Palangoje kažka statė, meistravojo. Buvo nusipirkęs paprastą armoniką, grojo ja. 

Jis 1891 01 01 – 1895 03 15 tarnavo carinės Rusijos Gunibsko rezerviniame batalione. Po šios karinės prievolės iš tėvo ūkio Užguntinyje gavo 8 desintinas (9 ha 83 a) žemės. 1897 m. vasario 11 d. Šačių bažnycioje susituokė su Magdalena Joneikyte iš Vabalių.

1905 m., prasidėjus Rusijos – Japonijos karui, vieną naktį išėjo iš namų. Buvo vedliu, kurie už atitinkamą mokestį pervesdavo per carinės Rusijos siena. Taip jis po netrumpos kelionės pasiekė Šiaurės Ameriką, Bostoną. Įsidarbino cukraus fabrike. Vėliau – kaliošų fabrike. Pastarajame darbas buves nesunkus, bet nemalonią gumos smarvę reikėję kesti. Namo i savo ūki, kur buvo likusi žmona ir vyresnieji vaikai, sugrižo po penkerių metų.

Ūkininkavo, meistravo. Nusipirko kitą – šiek tiek geresnę armoniką. Ja, kaip mena sūnus Petras, gimęs 1901m., sugrodavo vieną kitą kadrilių. Kitur su armonika nėjo, nors dažnai buvo kviečiamas i patalkius pagroti. Neleido žmona Magdalena.

Spausdinti

Informacija ruošiama

 

Spausdinti

Skaityti daugiau...Leonas Kuokštys (1920 - ?)Klauseikiškis Leonas Kuokštis, gimęs 1920 metų vėlyvą rudenį, jaunystėje aktyviai domėjosi politika bei tuo metu okupuotos Lietuvos valstybės likimu. Dėl to sumokėjo ne tik savo, bet ir savo draugo Kazio Veitos, gyvenusio gretimais esančiame Gėsalų kaime, gyvybėmis....

Kiek teko įsitikinti, žinios apie Leono Kuokščio likimą buvo labiausiai apgaubtos mitais ir pasakojimais. Anot kai kurių pasakojimų, kažkurioj gegužinėj jam uždainavus dainas apie laisvą Lietuvą buvo suimtas ir nukankintas myriop. Pasak kitų šaltinių, buvo sušaudytas Rainiuose (1941 m. Telšių rajono Rainių miestelyje buvo žiauriai nukankinti 73 intelektualai, arba anot komunistų – „liaudies priešai“), kiti pasakojo, kad lygtais Šiaulių kalėjime jam buvo išpjautas liežuvis ir nužudytas, dar kiti šaltiniai spėjo, jog buvo įkalintas ir galop nužudytas Pravieniškėse

Paieška