Spausdinti

Juozo Vyšniausko (1868 – 1936) menai, kūryba ir drožyba

Klauseikiuose apie 1928 m.
Klauseikiuose apie 1928 m.
Klauseikiškis Juozas Vyšniauskas, gimęs 1868 m. rugsėjo 5 d. ir būdamas šeimoje pats mažiausias, paūgėjęs dirbo įvairius darbus, bernavo. Su meistru ėjo statydamas trobas. Net Palangoje kažka statė, meistravojo. Buvo nusipirkęs paprastą armoniką, grojo ja. 

Jis 1891 01 01 – 1895 03 15 tarnavo carinės Rusijos Gunibsko rezerviniame batalione. Po šios karinės prievolės iš tėvo ūkio Užguntinyje gavo 8 desintinas (9 ha 83 a) žemės. 1897 m. vasario 11 d. Šačių bažnycioje susituokė su Magdalena Joneikyte iš Vabalių.

1905 m., prasidėjus Rusijos – Japonijos karui, vieną naktį išėjo iš namų. Buvo vedliu, kurie už atitinkamą mokestį pervesdavo per carinės Rusijos siena. Taip jis po netrumpos kelionės pasiekė Šiaurės Ameriką, Bostoną. Įsidarbino cukraus fabrike. Vėliau – kaliošų fabrike. Pastarajame darbas buves nesunkus, bet nemalonią gumos smarvę reikėję kesti. Namo i savo ūki, kur buvo likusi žmona ir vyresnieji vaikai, sugrižo po penkerių metų.

Ūkininkavo, meistravo. Nusipirko kitą – šiek tiek geresnę armoniką. Ja, kaip mena sūnus Petras, gimęs 1901m., sugrodavo vieną kitą kadrilių. Kitur su armonika nėjo, nors dažnai buvo kviečiamas i patalkius pagroti. Neleido žmona Magdalena.

Per vestuves, kitus susiėjimus pradėdavo savo „bičkas“ šokti, kitus pramanus išdarinėti. Per Onos Joneikytės - Kairienės vestuves su mokytoja Rackale šoko kazačioką. Jis – senas, o ji – jauna, šilkine suknia apsivilkusi. Šoko nesusikibę ant vienos grindų lentos. Besikraipant mokytojai per liemenį suknelė pradėjo plyšti, irti...

Budavo pasodins jį užstalėje. Sėdės ten, kol sėdėjęs. Praskleis rankomis i šonus kas priešais ji padėta ir šoks per stalą į aslą, neužgaudamas indų ir svečių, ir pradės šokti. Drožinėjo jis visą savo amžių. Ant bromos (vartų) buvo užkėlęs iš medžio išdrožtus kareivius.

Išlikę du kareivėliai iš Gaučių karo kompozicijos
Išlikę du kareivėliai iš Gaučių karo kompozicijos
Jų buvo ir ant tvoras laikančių stulpų. Tik sūnui Petrui subarus imdavosi rimtesnių darbų. Pastarąjam išėjus i kariuomenę, pasijuto laisviau. Tada jis sumeistravo išgarsėjusį lėktuvą. Jį perdirbinėjo, tobulino. Kopėčių nuo kūtės (tvarto) stogo nenuimdavo – vis lipdavo ir lipdavo prie jo. Vis kas nors užstrigdavo, nesisukdavo, nejudėdavo.

Lėktuvas – pailga tušciavidurė dėžė, tonuota rusvai, pasisukdavo prieš vėją. Ant dėžės sustatyti kareiviai pradėdavo mosuoti kardais. Prie dėžės pritvirtintos tarškynės tratėdavo, švilpynės švilpdavo. Juozo Vyšniausko sukurto Gaučių karo pažiurėti atbėgdavo vaikai ir paaugliai net iš aplinkinių kaimų.

Iš medžio išskobta švilpynė – Gaučių karo kompozicijos detalė
Iš medžio išskobta švilpynė – Gaučių karo kompozicijos detalė

Lėktuvą ir jo elementus išsaugojo sūnus Petras, nesukūreno. Pirmasis sukirmgraužojo. Dalį kareivių pradangino visur landūs jo vaikai. Išlikęs kareivis be rankų – 55 cm aukšcio, o be vienos kojos – 48 cm aukšcio. Abu tonuoti (gal dumuose išrūkyti) juodai.

1919 m. pasidirbino išeiginį dvikinkį vežimą (ratus), juosvai dažytus. Gamino savito stiliaus baldus: krėslus, kėdes su barzdoto vyro snukiu, suolus, lovas, tapšanus su spyruokliniu matracu. Juos puošdavo ištisomis ornamentų juostomis, išdrožtomis barzdotų vyrų galvomis.

I gyvenimo pabaigą (1933 m.) Klauseikių kaimo kapinėse pastatė iš ažuolo ištašytą kryžių. Jo liemenyje iškalė jo pastatymo metus ir savo autografą išraižė. Metai ir autografas puošia ir kitus jo dirbinius iš medžio.

Jo kapą Truikinų parapijos kapinėse žymi sūnaus Petro apie 1960 metus pastatytas akmeninis kryžius.

Plačiau susipažinti su Juozo Vyšniausko drožiniais galima nuotraukų galerijoje


Šiuos žodžius 2007 m. užrašė Juozo Vyšniausko anūkas Juozas Vyšniauskas

 

Paieška