Spausdinti

Koplytėlė kaimo kryžkelėje

Klauseikiai – Kaukolikai ir Šarkė – Ylakiai kelių sankirtoje
Klauseikiai – Kaukolikai ir Šarkė – Ylakiai kelių sankirtoje
Jedžiotuose susikerta du tarpkaiminiai keliai: Klauseikiai – Kaukolikai ir Šarkė – Ylakiai. Pietvakariniame jų susikirtimo kampe ant aukštoko iš skaldytų akmenų sudėto pamato 1897 m. buvo pastatyta keturšonė medinė koplytėlė.

Kvadrato formos (120x120 cm), su kryžminiu stogeliu. Jo pakraščiai puošti stilizuotu augaliniu ornamentu, išdrožtu iš storokos ąžuolinės lentos. Pamatinė dalis apie 50 cm platesnė už koplytėlę. Visos koplyčios aukštis be saulutės ir pamato 262 cm. Senieji jedžiotiškiai yra kalbėję, kad toje vietoje ir iki minėtosios datos buvusi mažesnė, paprastesnė koplytėlė.

Pamato pakračius puošė neaukšta metalinė tvorelė. Ją, vinis, vėjarodę, kuri neišliko, nukalė vietinis kalvis Mykolas Gedminas. Geležį pirkę iš kolektyviai sudėtų pinigų. Vieni nešė į kalvę paruoštas medžio anglis. Kalbama, kad koplytėlės meistras, kurio pavardė nežinoma, pas vienus nakvojęs, pas kitus maitinęsis, o tretieji davę medžiagą bei padėję dirbti.

Jedžiotų koplytėlė
Jedžiotų koplytėlė
Stogo dalyje iš visų keturių pusių yra įstiklintos nišos šventųjų skulptūrėlėms. Prie visų keturių koplytėlės kampų buvo pasodintos pušelės. Užaugo tik viena, esanti į laukų pusę. Jas sodinęs Antanas Jurkus, Barboros Žiemelienės tėvas.

Kažkuriais metais muziejininkai užfiksavo, kad stogo dalyje esančiose nišose buvusios medinės polichromuotos šv. Barboros, švč. Mergelės Marijos, neatpažintos šventosios su vėliava ir kitų šventųjų statulėlės. Pačioje koplytėlėje stovėjusi Kristų karste supusi skulptūrinė grupė, vietos žmonių dar vadinta Velykų grabu. Be gulinčio Jėzaus grupę sudarė atsiklaupusios šv. Magdelenos, gedinčios švč. Marijos Sopulingosios, apsuptos dviejų angelų, ir ties karsto galais stovinčių šv. Juozapo, šv. Nikodemo skulptūros.

Sovietmečiu remonto reikalaujančią koplytėlę ir joje buvusius šventuosius norėta iš Jedžiotų pašalinti. 1968 m. tuometinis Aleksandrijos apylinkės pirmininkas skulptūrėles iš koplytėlės išėmė ir išsiuntė į Ateizmo muziejų Vilniuje. Toks sumanymas nepatiko jedžiotiškiams. Valdžia, pajutusi jų nepasitenkinimą, pačią koplytėlę išvežti pabūgo. Nebeprieštaravo, kad būtų ji vietoje suremontuota. Po kurio laiko iš muziejaus pavyko atgauti ir skulptūrėles. Kai kuriems jedžiotiškiams atrodė, kad dalis jų buvo sukeistos.

Koplytėlė prieš restauraciją, 1968 m.
Koplytėlė prieš restauraciją, 1968 m.

Koplytėlės remontu, būtinomis medžiagomis 1973 – 1974 metais rūpinosi Vaclovas Mitkus. Ornamentus iš išlikusių fragmentų, kurias priglaudė ir išsaugojo šalia gyvenusi Ieva Januškienė, atkūrė Juozas ir Stasys Vyšniauskai. Pačią koplytėlę beveik iš naujo padarė, ornamentus išdrožė klauseikiškis Petras Vyšniauskas, gimęs 1901 m. Kolonėles nutekino Latvijoje gyvenęs Valis Andriekus.

Jedžiotų koplytėlė po restauracijos, 1974 m.
Jedžiotų koplytėlė po restauracijos, 1974 m.

1974 m. vasarą Ateizmo muziejaus direktoriaus pavaduotojas, apžiūrėjęs koplytėlę, pripažino, kad ji restauruota gerai, nepažeidžiant jos meninės ir konstrukcinės vertės. Tą pačią vasarą buvo dar ruoštasi restauruotą koplytėlę išgabenti į Vilnių. Už darbą ir medžiagas žadėta sumokėti. Šių ketinimų nebedrįsta vykdyti.

Paskutinėse dviejose nuotraukose matyti kaip Jedžiotų koplytėlė atrodė 1968 m., ir ktaip atrodė po 1974 m. restauracijos, kurią atliko gyventojai savo jėgomis ir lėšomis.

Koplytėlė buvo restauruota ir paskutiniaisiais XX a. metais. Prie jos darbavosi tautodailininkas Petras Brazauskas iš Skuodo.

 


Šaltinis:

Juozas Vyšniauskas, Kraštotyros darbas „Jedžiotų kaimo kryžiai“, 2007 m

Panaudota literatūra:

Kanarskas J. Jedžiotai // Mūsų žodis.- 1993 01 16. Nr. 4; 01 20. Nr.5.

Vyšniauskas J. Knežė // Mūsų žodis - 1992 11 04. Nr. 86.

Lietuvos TSR Skuodo rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų katalogas. II leidimas. – V., 1984.

Kraštotyros darbą „Jedžiotų kaimo kryžiai“ 2007 m. sumanė, organizavo, informaciją teikė ir materialiai rėmė Vaclovas Mitkus, gimęs 1942 m. Jedžiotų kaime, ten ir gyvenantis. Paveikslavo, tekstą suguldė, maketavo Juozas Vyšniauskas, gimęs 1944 m. Klauseikių kaime, gyvenantis Skuode. Įrišti keturi egzemplioriai: du V. Mitkui, vienas Skuodo muziejui, vienas J. Vyšniauskui.

Paieška