Spausdinti

Klauseikių sakraliniai paminklai

Rupintojėlis kaimo kapinėse
Rupintojėlis kaimo kapinėse
Klauseikių kaimo kapinės, kartais pavadinamos senkapiais, markapiais. Tais metais, kai jau pradėjau plačiau matyti ir suvokti supantį pasaulį, kaimo kapinėse pastebėjau apie tris sukrypusius, griūvančius kryžius.

Vieno kryžiaus statmuo be nukritusios kryžmos skersinio išbuvo ilgiausiai. Išmokęs skaityti ir pažinti skaičius, jo ornamentuotame liemenyje pastebėjau įrėžimus: „1933 J. Vėšniauskio....... Statitas“. Po poros dešimtmečių nebeliko ir šio kryžiaus liemens su visu užrašu.

Sekdamas senelio Juozo pėdomis 1989 metais Klauseikių kapinaitėse pastačiau iš ąžuolo išdrožtą Rūpintojėlį (žiūrėti nuotrauką). Jam virš galvos uždėjau šiferinį stogelį, kad jis kuo ilgiau rūpintųsi šiuo kaimu, jo gyventojais.

Priešingoje kelio į Jedžiotus pusėje, tik kiek arčiau nei kapinės, iki 1957 metų stovėjo stogastulpis su Dzidoriaus (Izidoriaus) statulėle. Žemdirbių globėjas Šv. Izidorius su sėtuve ir šalia stovinčiais jaučiais dieną naktį žvelgė į kaimo laukus. Šį stogastulpį su Dzidoriumi toje pat vietoje 1933 metais atstatė Kazimieras Bernotas (Algirdo tėvas), pašventino Truikinų parapijos klebonas Stanislovas Jocas.

Koplytėlės prie vieškelio Klauseikių kaime stovėjo ties Kazimiero Bernoto, ties Juozo Joneikio sodybomis. Koplytstulpiai su Skausmingosios Dievo Motinos statulėlėmis - Mykolo ir Onos Joneikių kieme bei prie vieškelio ties jų sodyba. Koplytstulpis su Šv. Jurgio skulptūrine kompozicija praeivį drąsino ties Juozo ir Onos Skutulų (Žernių) sodyba, o ju kieme puikavosi koplytėlė. Neįmantrūs kryžiai, apsodinti gėlėmis puošė Prano Abdulskio ir Vytauto Joneikio kiemus.

Pieta iš Mykolo ir Onos Joneikių koplytstulpio
Pieta iš Mykolo ir Onos Joneikių koplytstulpio

Klauseikiškiai devynioliktajame amžiuje kaimo kryžių su didele Nukryžiuotojo skulptūra pastatė Kvederui priklausančioje žemėje, prie vieškelio Skuodas – Ylakiai. Vieną dieną Kvederas savo žemę ir ūkį pardavė Gricmonui, išpažįstančiam evangelikų-liuteronų tikėjimą. Kaimo kryžius atsidūrė naujojo šeimininko nuosavybėje.

Kaimo bendruomenė nusprendė kryžių iš naujojo šeimininko žemės perkelti į kitą vietą. Bandė iš Gricmono sakralinį paminklą išpirkti, tačiau šis į taip pakrypusias derybas nesileido. Tada per Ylakių valsčiaus raštinę kreiptasi į teismą. Tenai paaiškinę, kad dėl kryžiaus nesą kaip bylinėtis. Tačiau davę gerą patarimą: kryžius senas, aptręšęs, kodėl Gricmono nepaprašius, kad šis duotų kryžių paremontuoti, atnaujinti, o po atliktų darbų jį pastatyti tinkamesnėje vietoje.

Klauseikių kryžius atstatytas II-ą kartą 1927 m.
Klauseikių kryžius atstatytas II-ą kartą 1927 m.
Taip ir padarę. Padirbino visiškai naują kryžių, į kurį beįkėlė tik senąją Nukryžiuotojo skulptūrą. Ir 1881 ar 1883 metais jį pastatė Petro Jautakio žemėje. Pietinėje vieškelio pusėje. Taip apgautas Gricmonas puolė ir į teismą, bet, nieko nelaimėjęs, vėliau atlyžo.

1927 metais kaimo kryžius vėl naujai perdirbtas (žiūrėti nuotrauką). Rinktos iš ūkininkų aukos meistrui sumokėti už darbą bei kitoms išlaidoms padengti. Vėl buvo užkelta ta pati 170 centimetrų aukščio medinė Nukryžiuotojo skulptūra su išskobta nugara, kad būtų lengvesnė, kad nesusproginėtų mediena. Ją laikas ir atmosferos svyravimai jau buvo gerokai paveikę. Kryždirbiui Steponui Bočkui patarus, Dievo mūka iš priekio buvo pridengta stiklu. Tais metais kaimo kryžiaus atstatymo, atnaujinimo darbais rūpinosi Mykolas Jautakis ir Petras Vyšniauskas.

Po karo, apie 1949 metus visai sveikas ir tvirtas kryžius išvirto. Kodėl? Nepagalvota ar nežinota, kad stipriai įbetonuota ir gražiai apibetonuota paminklo apačia greičiau sutrūnija, nei paprastai įkasta į žemę, akmenimis sutvirtinta. Sovietmečiu, prasidėjus trėmimams į Sibirą ir varymams į kolūkį, niekas atstatyti kaimo kryžiaus nebesiryžo. Apie dešimtmetį kryžius išbuvo Petro Jautakio klėties pastogėje, atremtas į sieną. Jį kažkas iš klauseikiškių nuvežė į Aleksandrijos bažnyčios šventorių, kur prieš Velykas ugnies šventinimo apeigų metu sudegino. Nukryžiuotasis su apsaugine dėže buvo užkeltas ant tos pačios klėties po stogu.

Atstatyto kaimo kryžiaus pašventinimo iškilmės 1991 metais
Atstatyto kaimo kryžiaus pašventinimo iškilmės 1991 metais

Apie 1975 metus porą kartų užėjęs pas P. Jautakį prašiau Nukryžiuotojo skulptūrą atiduoti mano žinion. Nesutiko, paaiškindamas, kad šventą dalyką galiu panaudoti ne taip, kaip derėtų. Atgimimui įgavus pagreitį, nelauktai iš Klaipėdos, iš Petro Jautakio dukters Birutės, pas kurią paskutines dienas leido buvęs Klauseikių kaimo gyventojas, gavau laišką. Jame perskaičiau, kad tėvelis leidžia man tą skulptūrą iš jo klėties paimti.

1991 m. vasarą Algirdo ir Adelės Bernotų kieme padirbinau naują kaimo kryžių, į kurį įkėliau senąją visaip sutvirtintą ir impregnuotą Nukryžiuotojo skulptūrą. Reikalingomis medžiagomis parėmė dar tebeveikiantis Aleksandrijos kolūkis (pirmininkas Kazimieras Domarkas). Su atsineštais kirviais talkino iš Jedžiotų į Kalno lauką (kolūkinę gyvenvietę) gyventi persikėlę Vaclovas Vičiulis, Napoleonas Kuokštys. Finansinę padėką, rūpinantis laiškininkei Valerijai Veitienei, išreiškė visas Klauseikių kaimas. Jedžiotiškiams ir kalno lauko gyventojams pageidaujant naująjį kryžių pastatėme ties kelio atsišakojimu į Jedžiotus.

Klauseikių kryžius atstatytas III-ią kartą 1991 m.
Klauseikių kryžius atstatytas III-ią kartą 1991 m.

Kryžiaus kamiene iškirtau nišą ir įstačiau išdrožęs Šv. Įzidorių. Tegloboja jis kaimo artoją ir sėjėją, gyvulių augintoją, teskalsina ant visų mūsų stalo ateinančią duonelę.

Gal Tavęs ir manęs Klauseikiuose niekas nebelauks, nebepasitiks, tačiau prie kaimo kryžiaus bet kada galėsime ateiti, sustoti, pabūti, parymoti, prisiminti čia gyventus metus, pažįstamus ir artimuosius, už juos pasimelsti, apie juos papasakoti savo vaikams ir anūkams.

Atstatyti kaimo kryžių ryžausi (tam jėgų ir laiko Aukščiausiasis nepagailėjo) kaip vilties ir tikėjimo ženklą, simbolį, kad mano gimtasis Klauseikių kaimas po klestėjimo ir negandos metų visiškai neišnyks istorijos ūkuose, kad atgims, prisikels naujais ūkininkavimo ir pasikeitusiais kaimietiško gyvenimo pavidalais.

 


Juozas VYŠNIAUSKAS, „Mano gimtasis Klauseikių kaimas“

Komentarai  

 
0 #1 Karolina 2013-08-21 20:13
2013 m. buvo atlikta sio kryziaus renovacija ir buvo pakeista Dievo mūka.
Pranešk apie netinkamą komentarą
 

Paieška