Žirena Raštikytė – Pečiulienė

Jedžiotai

Jaunystė veržias iš namų,

Jaunystei kad tik kur išskristi,

O kai ateina noras grįžti,

Žiūrėk, nebėr nė pamatų!

Graudenamės ir netgi pykstam,

Kodėl užsėjo tuos takus.

O juk kalta pačių jaunystė,

Lengvai palikusi namus.