Žirena Raštikytė – Pečiulienė
Jedžiotai
Jaunystė veržias iš namų,
Jaunystei kad tik kur išskristi,
O kai ateina noras grįžti,
Žiūrėk, nebėr nė pamatų!
Graudenamės ir netgi pykstam,
Kodėl užsėjo tuos takus.
O juk kalta pačių jaunystė,
Lengvai palikusi namus.